sacrificātus , Dat. uī, m. (sacrifico), das Opfern, nullum uspiam pecus sacrificatui habemus, Apul. met. 7, 10.
sacrificātor , ōris, m. (sacrifico), der Opferer, Tert. de spect. 8 extr. u.a. Eccl.
sacrificātio , ōnis, f. (sacrifico), das Opfern, Cic. de nat. deor. 2, 67.
sacrificātrīx , trīcis, f. (Femin, zu sacrificator), die Opfrerin, Corp. inscr. Lat. 10, 3692.
... Liv. 27, 37, 10: cui sacrificatur ante d. XII. kal. Ian., Plin. 3, 65: quod emortuo carbone sacrificatur, Plin. 16, 24. – II) tr. als Opfer darbringen ... ... opfern, dis Poeni soliti suos sacrificare puellos, Enn.: suem, Ov.: sacrificata animalia, Plin.: pecora in fanis ...