Poticiī , iōrum, m. u. Poticius , s. Pīnārius.
poticius = *puticius von putus = puer, stultiores barbaro poticio, Plaut. Bacch. 123 Goetz.
Pīnārius , a, um, Name eines röm. Geschlechts, Pinaria ... ... . de vir. ill. 34, 3: u. Sing., stultior es barbaro Poticio, Plaut. Bacch. 123 Ritschl (Goetz poticio, s. poticius).