in-glōriōsus , a, um = ἄδοξος (Gloss.), nicht ruhmreich, ohne Ruhm, ruhmlos, Plin. ep. 9, 26, 4 K. Arnob. in psalm. 130: ingloriosum est m. Infin., Varro sent. no. 149 Riese.
il-laudātus , a, um (in u. laudatus v. ... ... facta ipsi non ill. Tonanti, Stat. Theb. 11, 11: admirante nullo illaudatus ingloriosus subit portum, Plin. ep. 9, 26, 4.